Pagrindinės puslaidininkinių krūvininkų charakteristikos

Jul 06, 2026

Palik žinutę

Pagrindines puslaidininkinių krūvininkų charakteristikas-, tokias kaip transportavimo pajėgumas, laidumo tipas ir fotosrovės poliškumas-, lemia medžiagos vidinė mikrostruktūra ir išorinės sąlygos.

 

Nešiklio mobilumas yra esminis parametras vertinant organinių puslaidininkinių medžiagų veikimą. Jį bendrai veikia mikroskopiniai fiziniai mechanizmai, įskaitant tarpmolekulinę elektroninę jungtį (įkrovos{1}}perdavimo integralus), intramolekulinį vibracinį ryšį (reorganizavimo energiją) ir molekulinius krūvos parametrus (pvz., atstumą *r* ir kampus *θ* ir * *). Teoriniai modeliai leidžia išvesti mobilumo anizotropiją apibūdinančias lygtis, leidžiančias numatyti ekstremalias mobilumo reikšmes ir atitinkamas jų kryptis. Keičiant šoninių-grandinių anglies grandinių ilgį, gali pasikeisti kristalų sandarumo sandarumas, todėl padidės nešiklio mobilumas.

 

Dviejų-dimensijų van der Waals puslaidininkiuose išorinis slėgis gali sukelti Peierls iškraipymą, leidžiantį perjungti laidumo tipą (iš n-tipo į p-tipą arba atvirkščiai) per puslaidininkio-į-puslaidininkio fazę. Fototermoelektrinis efektas gali būti naudojamas nešiklio poliškumui nustatyti; pavyzdžiui, esant aukštam slėgiui, savaime{6}}varomos fotosrovės kryptis gali būti pakeista. Be to, slėgis žymiai padidina BiI3 optoelektroninį atsaką, todėl foto srovė padidėja daugiau nei trimis dydžiais ir išplečia spektrinio atsako diapazoną į optinio ryšio juostą (1650 nm).

Siųsti užklausą
Siųsti užklausą